Vytenio g. 6 -102, Vilnius Tel.: 8 675 98180

Pamatai

Tai beveik nematoma, bet svarbiausia namo dalis

Pamatai – viena svarbiausia namo dalis, kuri gali sudaryti 10-30 % viso namo kainos. Pastatas remiasi į gruntą per pamatą, kuris perima visas pastato apkrovas ir perduoda jas gruntui. Pamatų konstrukcija priklauso nuo namo konstrukcijos, sklypo gruntų slūgsančių po pamatais, sklypo reljefo ypatybių. Jei pamatai bus netinkamai sumontuoti, jie gali pavojingai sėsti, gali trūkti pastato sienos, persikreipti langų ir durų angos  ir t.t.  . Dažniausiai daroma klaida - skiriama per mažai dėmesio pamatams įrengti, nes didžioji jų dalis po žeme, tačiau tik nuo pastato pamatų priklausys, ar turėsime gražų, šiltą, ekonomišką ir ilgaamžį namą. Pamatus taip pat veikia ir fizikiniai gamtos veiksniai, šaltis, šiluma, vanduo, todėl montuojant pamatus reikia nepamiršti jų termoizoliacijos ir aplinkinio grunto drenažo.

Kiekvienas pamatų tipas  turi daugybę skirtingų techninių niuansų, mechaninių savybių, statybos būdų – visų neįmanoma aprašyti. Tačiau neprošal bent iš dalies susipažinti su dažniausiai naudojamais pamatų tipais ir pagrindinėmis jų savybėmis.
Trumpai apie pamatų tipus

Seklieji pamatai – tai dažniausiai pasirenkamas pamatų tipas statant individualius gyvenamuosius namus. Pamatai įrengiami iškasus pamatų daubą. Pamatų dauba įprastai nebūna labai gili ir dažniausiai priklauso nuo to, ar po namu numatytas rūsys.  Mažiausias tokių pamatų daubos gylis nuo žemės paviršiaus turi būti didesnis nei žiemos įšalo gylis, apie 1.2m. Sekliuosius pamatus dažniausiai sudaro juostiniai arba stulpiniai pamatai bei kombinuotieji (dalis juostinių ir dalis stulpinių).

Juostiniai pamatai surenkami iš betoninių blokų ir monolitinio betono. Jie įrengiami po laikančiosiomis namo sienomis ir pertvaromis. Šis pamatų įrengimo būdas reikalauja daug žemės kasimo ir betoninių gaminių montavimo, betonavimo darbų. Juostiniai pamatai nėra pigūs, bet kone vieninteliai tinkami po namu esant rūsiui.

Stulpiniai pamatai įrengiami po atskiromis pastato kolonomis. Jie tinka, kai namas yra karkasinis ir be rūsio. Tokius pamatus taip pat gali rengti, kai po namu yra didesnis pilto grunto sluoksnis. Po pastato sienomis ir pertvaromis įrengiamos sijos, vadinamieji rostverkai. Šie pamatai, palyginti su juostiniais, yra ekonomiškesni. Stulpinius pamatus įsirengti pigiausia.

Statant namą be rūsio ir jei po namu yra storas silpno grunto sluoksnis, įrengiami kitų tipų pamatai.

Poliniai pamatai naudojami  kai stipraus grunto, tinkamo pamatams, sluoksniai yra giliai nuo žemės paviršiaus. Polinius pamatus sudaro vienas polis arba jų grupė, viršuje sujungta rostverku (antpuoliu). Rostverkas pastato perduodamą apkrovą tolygiai paskirsto poliams. Pamatams naudojami poliai būna kaltiniai ir gręžtiniai. Kaltiniai gaminami gamyklose ir į gruntą įgilinami plaktais arba vibraciniais agregatais. Gręžtiniai poliai yra monolitiniai, jie betonuojami statybos aikštelėje iš anksto įgręžtose skylėse. Poliniai pamatai puikiai tinka ir nedidelio svorio mediniams namams, skydiniams ar karkasiniams namams.

Gręžtiniai pamatai dažniausiai rengiami tuo atveju, jei gruntas yra iš molio – grunte išgręžiamos reikiamo skersmens ir reikiamo gylio gręžduobės ir jos užbetonuojamos. Rostverkas virš gręžtinių pamatų įrengiamas taip pat kaip ir virš kaltinių polių. Ir poliniams, ir gręžtiniams pamatams įrengti reikalingi minimalūs žemės darbai. Taip pat tokie pamatai įrengiami žymiai greičiau nei juostiniai ar stulpiniai pamatai.  Tokie pamatai – itin patrauklus sprendinys statytojui ir kainos požiūriu. Jie gerokai pigesni už juostinius. (Tačiau reikia įsidėmėti, kad gręžtinių ir polinių pamatų kaina priklauso nuo grunto, naudojamų medžiagų kiekio. Pvz. jei gręžtinių pamatų diametras ir gylis yra maksimalūs, tokie pamatai gali kainuoti net brangiau už juostinius).

Pamatų plokštė (plokštuminiai pamatai) – yra vientisa nešanti pamato konstrukcija į kurią remiasi pastato sienos ir kurios viršutinis paviršius yra pirmojo aukšto grindų pagrindas. Po tokia plokšte įrengiamas skaldos sluoksnis ir šilumos izoliacijos sluoksnis. Plokštę betonuojant reikia sukloti visus po grindimis numatytus vamzdynus. Plokštuminiai pamatai pastatą laiko visa plokštuma, o ne atskirais segmentais. Dėl šio pranašumo pastatas niekada „nevaikščios“, išliks stabilus ir tvirtas. Tokie pamatai gali būti įrengiami ir ant silpno grunto.

Nepaisant to, kokį pamatų tipą pasirinksite savo namo statybai, reikia įrengti gerą drenažą paviršiniams vandenims. Visais pamatų įrengimo atvejais būtini grunto tyrimai, nes kiekviena medžiaga – smėlis, molis ar priemolis turi konkrečias atsparumo savybes. Priklausomai nuo to, ar namas karkasinis, mūrinis ar medinis, skiriasi jo konstrukcijų svoris. Nustačius grunto atsparumą, galima sužinoti, kokį svorį jis gali atlaikyti. Projektuotojas, atlikęs skaičiavimus, nustato ne tik vietą, kurioje geriausia kloti pamatus, bet ir būtiną pamato įgilinimą.